- užvardijimas
- užvar̃dijimas sm. (1) 1. Rtr → užvardyti 1. 2. NdŽ, KŽ, Trgn, Gdr, Vn, Žr pavadinimas, vardas: Tas upalis Plunkė – užvar̃dijimas toks Rt. Miškas, ir gana, ans netura nė kokio užvar̃dijimo Rt. Užvar̃dijimų kitų [žolelių] nežinau, tik žinau, ka vaistai DūnŽ. Tokie šokių užvar̃dijimai buvo Užv. Kaip jau ten buvo tas užvar̃dijimas – paviržis, teip Mšk. Seni žino ir užvar̃dijimus [girnų dalių] visus Krš. Koks tos kningos užvar̃dijimas? Pln. | Nežinau tos kningikės užvar̃dijimo Krš. 3. LEIII375 → užvardyti 2: Nuo rožės tik užvar̃dijimas tegelbsti Rd. \ vardijimas; apvardijimas; įvardijimas; išvardijimas; pasivardijimas; užvardijimas
Dictionary of the Lithuanian Language.